- krivuilė
- krivuĩlė sf. (2) Plv, krivùilė (1) žr. krivūlė:
1. Krivuĩlė – kreiva lazda į visas puses, viršuj krakodilio snukis išsižiojęs, į kurį įspraudžia paliepimą ir prašymą J. Krivuilę neša viens nuo kito teipgi ragindami susirinkti, o ant greito reikale ragu triūbydavo J.
2. Yra krivuĩlė (krivùilė), tau reiks išnešt Vv. Gavau krivùilę, reik eiti į mitingą Vv.
◊ krivuĩlę eĩti saugoti: Kam atnešė krivuilę (lazdą), tas eĩna krivuĩlę (tą naktį ant vartos) J.
Dictionary of the Lithuanian Language.